ISO ir API 610 ir DIN 24255: tinkamo keraminių siurblių standarto pasirinkimas
Keraminių siurblių pirkėjai dažnai pradeda nuo standartų. Tai logiška, tačiau ISO, API 610 ir DIN 24255 (dabar daugiausia EN 733) nėra trys tos pačios konstrukcijos klasės. Jie buvo parašyti įvairiems darbams.
Pagrindinis ISO rūpestis yra pakeičiamumas. ISO 2858 nustato galutinio-siurbimo išcentrinių siurblių matmenis ir vardinius veikimo taškus. Darbinis slėgis viršija 16 barų, o flanšai dengia nuo DN 50 iki DN 200. Tikslas paprastas: vieno tiekėjo siurblys gali sumontuoti kito tiekėjo vamzdynus. ISO 5199 prideda mechaninius reikalavimus{9}}veleno deformacijos ribos, atsižvelgiant į eksploatavimo trukmės prielaidas,{10}}tačiau pagrindinė prielaida vis tiek yra bendrosios pramonės paslaugos. Vanduo, nuotekos, įprasti cheminiai procesai. Maržos yra protingos, o ne kraštutinės.
API 610 ateina iš kito pasaulio. Kalbama ne apie tai, kad vieną siurblį reikia pakeisti kitam. Jis buvo parašytas naftos, sunkiųjų chemijos produktų ir dujų gamykloms, kuriose siurbliai veikia visą parą. Standartas numato mažiausiai trejus metus tarp išjungimų ir L10 guolių eksploatavimo trukmės 25 000 valandų ar daugiau vardinėmis sąlygomis. Velenai yra standesni, korpusai storesni, o sandarinimo kameros atlaiko didesnį slėgį, nei reikalauja ISO. ISO prieš metus priėmė API 610 kaip ISO 13709, bet jie nebeskelbiami kartu. Paprastai mokėsite bent dvigubai, palyginti su panašiu ISO siurbliu. Tie papildomi pinigai perka maržą.
DIN 24255, šiuo metu daugiausia EN 733, yra kažkur standartų skalės viduryje. Tai apima galutinio siurbimo tipo vienos pakopos išcentrinių siurblių matmenis ir našumą. Dabartinės ribos paprastai yra PN 10, tačiau yra specialių konstrukcijų, kurių reitingas PN 16. Skysčio temperatūros riba yra apie 90 laipsnių, tačiau specialios versijos gali atlaikyti 140 laipsnių temperatūrą. Debitas gali siekti 1584 m³/h, o aukštis – iki 150 metrų. Šio tipo siurbliai naudojami pastatų vandens tiekimo, ŠVOK, drėkinimo ir bendros pramoninės cirkuliacijos srityse. Jie nėra skirti naudoti agresyvioms cheminėms medžiagoms ar aukšto{14}}temperatūrų ir aukšto slėgio{15}}servisui.
Keraminiams siurbliams medžiagos pasirinkimas turi įtakos sušlapusioms dalims. Standartas yra daugiau apie mechaninę ir šiluminę apkrovą. Dažniausiai tai nusprendžia slėgis, temperatūra, priežiūros intervalas ir kiek kainuoja gedimas.
Jei sistemoje išlieka 10 barų ar žemesnė slėgis, skysčio temperatūra neviršija 90 laipsnių, o siurblys gali būti išjungtas kartą per metus, paprastai pakanka DIN 24255/EN 733. Atsarginės dalys ir keitimas paprastai kainuoja pigiau. Esant 16 barų slėgiui arba kai reikia griežčiau kontroliuoti vibraciją ir veleno standumą arba kai sudėtingą vamzdynų sistemą gali reikėti pakeisti kryžminį -prekės ženklo pakeitimą, pradėkite nuo ISO 2858/5199. Jei skystis yra pavojingas, jei gamyklai reikia trejų metų be išjungimo arba jei vienas neplanuotas gedimas kainuoja daug daugiau nei pats siurblys, API 610 konservatyvi konstrukcija yra geriau tinkanti.
Vienas dalykas, kurio API 610 nepadaro, yra keramika atsparesnė korozijai. Jis reguliuoja mechaninį patikimumą, o ne medžiagų suderinamumą. Taip pat yra priešingai: DIN automatiškai nereiškia trumpo tarnavimo laiko. Lengvai dirbant, skirtumas tarp standartų gali sumažėti, kai tik keramikos cheminis inertiškumas tampa vaizdo dalimi.
Tikroji pirkimo rizika yra atotrūkis tarp standartinio reikalavimo ir faktinio atitikties. Vardinė lentelė, kurioje parašyta API 610, neįrodo, kad kiekvienas velenas arba sandariklio kamera buvo pastatyta pagal API paraštes. Brėžiniai, skaičiavimai ir bandymo procedūros rodo, ar buvo laikomasi standarto. Keraminiai siurbliai dažnai yra labai individualūs, todėl šis tarpas nusipelno atidžiai apžiūrėti.
